Miglė ANUŠAUSKAITĖ
Kristina KUČINSKAITĖ
Švelniakailis keturkojis, papirusinis „unikalus“ paveikslas iš Kairo turgavietės, rankinė ir batai a la „kas – nors – labai – žinomo“, beisbolo lazda… Valandų valandas galima vardinti visokius dalykėlius, kurių turėjimas žmogui suteikia stabilumo jausmą, nuolat savo veidą keičiančiame pasaulyje (tikras jis ar tik sapnuojasi galų gale?). Stambiausio kalibro materialus trankvilizatorius yra namas. Net mano didžiausi laisvamaniai bičiuliai (taip, tie, kurie nemėgsta kapitalizmo) pusę lūpų prasitaria apie planuojamus įsigyti arba jau kažkur įsigytus sklypus. Tarsi galimybė vakare užpakalį patiesti Savo verandoje Savo name būtų tai, kas akimirksniu sustabdo visą gyvenimo baisumą ir visą pasaulio nesuvokiamumą išdėlioja aplink kaip tvarkingus keraminius vazonėlius su prieskoniais. Nors gal jokios filosofijos čia neveikia išskyrus primityviąją gūžtos sukimo…
Kaip bebuvę, namus nori turėti visi. Tegul turi. Bet galima pakalbėti, kokie tie namai bus.
Pagrindinis dalykas, kuris turėtų rūpėti juos statant šiandien – ne spalva ar dekoratyvinių cherubinų lipdymo vieta, bet energijos išteklių taupymas.
passive haus institute archyvas//pirmasis pasyvus namas Vokietijoje Darmstadt-Kranichstein
„Pasyvus namas“
Įsivaizduojate namą, kuris energiją kauptų pats? 1990 metais Vokietijoje buvo pastatytas pirmasis „passive house“ modelis. Nuo to laiko energiją taupančių namų koncepcija išplito ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
„Passive house“ – izoliuotas pastatas, kuris intensyviai naudoja saulės energiją, žmonių kūnų skleidžiamą šilumą ir kuris yra taip gerai izoliuoti, kad oras, kuriuo kvėpuojama juda tik ventiliacijos sistemos dėka. Projekto tikslas – sumažinti energijos sąnaudas. 1 kvadratinio metro šildymui per metus turi būti sunaudojama ne daugiau nei 15 kWh energijos. Šildymui naudojamos energijos kiekis „passive house“ gali būti net 90 procentų mažesnis nei įprastiniuose namuose. Statant tokius namus nepaprastai rūpinamasi jų sandarumu, gerai izoliuojamos sienos ir stogai. Langai dideli ir orientuojami į saulėtąją pusę, taip siekiant „pasyviai“ gauti kuo daugiau saulės šilumos. Tam pasitarnauja ir kompaktiška namo forma. Vengiant bet kokio oro judėjimo per namo sienas, langus – jo gyventojai priklauso nuo ventiliacijos sistemos. Dėl to įspėjama itin atidžiai rinktis interjero medžiagas, kad būtų išvengta apsinuodijimų formaldehidais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, kurios izoliuotoje terpėje nespėja taip greitai išsivaikščioti kaip paprastame name.
„Pasyvaus namo“ projektas pasaulyje dabar taikomas ne tik privatiems, vienos šeimos namams, bet ir daugiabučiams, viešosios paskirties pastatams. Tuo tarpu mes vis dar gerai nežinome, kas tai yra, nes nepaisant entuziastingų liaupsių, šioje srityje patirties turintys ekspertai įžvelgia ir ne itin palankią žmogaus sveikatai pusę. Kartais „passive house“ gana drąsiai įvardijamas ir namu karstu…
Vis dėlto energijos taupymas turi būti svarbiausias žmonijos prioritetas. Ar įmanoma suderinti tą taupymą su asmenine sveikata ir ekologija?
Mūsų svečias dr. Michiel Haas Nyderlandų pastatų biologijos ir ekologijos instituto direktorius (The Dutch Institute of Building Biology and Ecology) pataria gerai apsvarstyti „pasyvaus namo“ idėją prieš puolant ją aklai įgyvendinti. „Passive house“ koncepcija gali būti ateities statybos ženklu, bet tik atidžiai pasirinkus medžiagas.
– Kokia pagrindinė Jūsų instituto veiklą, kokius vykdomus projektus galėtumėtė paminėti?
– Institutas – mūsų pastanga daryti pasaulį geresniu gyventi. Geresniu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, augalams. Suprantu, kad tai platus užmojis. Bet visi turi stengtis dėl jo.
O ką mes veikiame konkrečiai? Visų pirma tai konsultavimas vykdant statybas. Pavyzdžiui turime parengę specialią skaitmeninę programą, kuri leidžia palyginti pastatų būklę pagal jų poveikį aplinkai. Ši programa leidžia apskaičiuoti kokių savybių pastatui trūksta iki tikrai geidžiamo rezultato – jokių aplinkos nuostolių. Kol kas esama situacijoje kai tokia siekiamybė dar labai tolima, bet vis dėlto dabar bent jau galima pamatyti, ko reikia jos siekiant.
Ši programa talpina didžiulius informacijos kiekius. Ja galime tirti privačius namus, ofisus, tiriame net viešuosius pastatus tokius, kaip ligoninės. Programa apskaičiuoja aplinkos nuostolius dėl statybinių medžiagų, apskaičiuojamas vandens ir energijos sunaudojimas
– Šildymas, elektra?…
– Taip, teisingai. Taip pat galime apskaičiuoti kiek energijos sunaudos naujai statomas namas. Olandijoje ruošiantis statyti namą, valdžia reikalauja, kad tas pastatas pasiektų aplikosauginį indeksą 20. Tai jums nieko nesako. Bet tai yra labai svarbu Olandijos žmonėms.
Kitas varbus dalykas, kurį mes darome – tai veikla su statiniais, priklausančiais kultūros paveldui. Sunku sieti darnios raidos koncepciją su kultūros paveldu. Manoma, kad seni pastatai aplinkai draugiški vien dėl to, kad jie stovi ilgą laiką. Bet juk vien dėl to jie nėra draugiški aplinkai… Galbūt sunaudojami didžiuliai energijos resursai jiems išlaikyti. Taigi instututas rengia informaciją, kaip galima susidoroti su šia problema.
– Minėjote, kad kol kas neįmanoma pastatyti tikrai draugiško aplinkai namo. Ar tikrai taip yra?
– Aš sakau, kad tai yra įmanoma, bet mes kol kas negalime to padaryti. Kol kas tai mums per brangu.
– Ką reiškia tas „per brangu“?
– Mums reikia suvokti, kad tikrai draugiško aplinkai pastato negalima pastatyti vien dėl to, kad statybinės medžiagos tai ppat yra „atimamos“ iš aplinkos (iškertamos, iškasamos)… Taigi viskas, ką galima daryti statant, tai rūpintis, kad tieisog priartėtume prie kiek įmanoma draugiškesnio aplinkai varianto.
Bet štai kalbant apie energijos sunaudojimą, manau jau tikrai galima kalbėti apie aplinkai draugišką variantą. Šiuolaikinis namas pasitelkiant inžinerinius sprendimus, technologijas, sumanumą gali pats prigaminti tiek energijos, kiek ir sunaudoja. Tai nėra utopija. Aišku, tokio namo statyba kainuoja šiek tiek daugiau, nei įprastinio, bet jau per dešimt metų tai pradeda atsipirkti.
Štai ir mūsų dabartiniuose projektuose jau rengiami namai, kuriuose nėra kanalizacijos sistemos. Įsivaizduojate? Vanduo gali būti išvalomas nepaprastai švariai, net tas, kuris teka iš tualeto.
dr Michiel Haas// asmeninio archyvo nuotrauka
– Kam turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys statant aplinkai draugišką pastatą: individo sveikatai, ar globalių problemų, tokių, kiap klimato kaitos, energijos išteklių sekimo sprendimui. Juk kartais sunku suderinti šiuos dalykus.
– Džiugu, kad tai paminėjai. Manau mūsų pagrindinis tikslas – stengtis kuo daugiau prisidėti prie gamtrinės aplinkos. Nuo jos padėties priklauso ir tai, kokia bus mūsų sveikata.
Bet savaime aišku, kiekvieno žmogaus sveikata taip pat labai svarbi, tad statant namus turi būti galvojama apie ją. Tik matai, sveikata labai slidus terminas, ją sunku apskaičiuoti, pavaizduoti , išreikšti skaičiais.
Nepaprastai svarbus dalyka syra tai, ką žmogus atsineša į savo namus pats. Pavyzdžiui stacionarų telefoną išstumia belaidis, o jis juk visą parą ieškodama sryšio skelidžia bangas, kurios neigimai veikia mūsų organizmą. Aišku yra ir geroji skaitmeninių telefonų karta, jie signalus skleidžia tik tada, kai skambinama, ieškoma ryšio.
Kitas dalykas – internetas. Itin populiarėja belaidis, kuomet kompiuterį galima nešiotis visur su savimi. Bet, žmonės, tai yra blogai, juk nuolat siunčiamos bangos. Naudokite laidinį internetą ir išjunkite bevielio ryšio funkciją kuo greičiau!
– Lietuvoje planuojama statyti pirmąjį „Pasyvųjį namą“. Jūsų šalyje taip pat Austrijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje tai jau kurį laiką ne naujiena. Vieni tvirtina, kad tai puikus sprendima ssprendžiant energijos problemą, kiti priešinasi teigdami, kad toks izoliuotas patstaas tikrai nėra palankiausia alternatyva gyventojų sveikatai.
– Nėra nieko blogo su „pasyvaus namo“ koncepcija, BET… Jis privalo būti statomas naudojant sveikas medžiagas. Tik tokiu jo statybą galima leisti. Nes, kaip jau žinote, tai yra izoliuotas pastatas – viskas lieka jame.
Taigi nepaprastai svarbus dalykas tokiame name yra ventiliacija. Tai – pagrindinė „pasyvaus namo“ problema. Ventiliacija privalo būti įrengta tobulai, ji turi pašalinti visas nesveikas medžiagas, bet neįleisti vidun šalto oro.
– Kokia Jūsų nuomonė apie rekuperacines sistemas?
– Olandijoje neseniai atlikta styrimas, kurio rezultatai rodo, kad žmonės, kurių namuose įrengta rekuperacinė sistema serga dažniau…Šią sistemą galima padaryti i\tobulesnę, bet reikėtų konstruoti visia kitokiu principu, nei tai yra daroma dabar. Savo name taip pat norėčiau daugiau šviežio oro…
– Minėjote, kad „Pasyvus namas“ turi būt statoma siš sveikų medžiagų. Gal galite paminėti, kokios turėtų būti naudojamos plačiausiai, kokios yra vengtinos?
– Svarbisuia yra medžiagos paviršius. Bent puse centimetro jo turi būti iš „kvėpuojančių“ medžiagų. Tai nepaprastai svarbu oro kokybei pastato viduje. Svarbūs ir dažai. Nerekomenduotina dažyt medinių paviršių akiriliniais dažais, jei gyvenama „pasyvame name“. Pavyzdžiui „pasyviame name“ netinka vilnoniai kilimai, nes jų gamyboje naudojami klijai.
Iš tiesų žmonės, kurie neturi pasirinkimo ir kurie jau gyvena nesveikai pastatytuose namuose, gali situaciją pagerinti apdairiai pasirinkdami, kas bus jų namų viduje.
– O kaip dėl dulkių siurbimo? Galimi trys variantai, paprastas, centralizuota sir filtruojantis vandeniu, kuris iš jų geriausias?
– Turbūt centralizuotas, nes tai, kas į jį patenka tikrai nepaklius atgal į pastato vidų.
– Teko girdėti, kad taikant centralizuotą siurbimą gali atsirasti pelėsis.
– Tikrai? Tokiu atveju, geriau rinktis vandeniu filtruojantį siurblį.
– Ar statydamas „pasyvų namą“ klienta sgali apsirinkti to namo formą, medžiagas, kurios bus naudojamos?
– „Pasyviame name“ turi būti tik vienas fiksuotas skaičius. Tai – sunaudotos energijos kiekis. Visa kita – kaip tik norima. Aišku, kompaktiška namo forma yra patogiausia siekiant tikslo (mažesnių energijos sąnaudų).
