Rimas Grigonis

flickr//noone
VILNIUS. Komentuoja miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyrius
vedėjas Henrikas Mackela:
Mes jau tokį variantą bandėme įgyvendinti. Ne vienerius metus rašėme Susisiekimo ministerijai, bet nieko nepavyko pasiekti. Vienintelis dalykas, kurį iškovojome per dešimt metų, yra tai, kad Susisiekimo ministerija leido A juosta naudotis taksi automobiliams. Mes netgi norėjome, kad atskira juosta būtų skirta tiems automobiliams, kuriais važiuoja ne du, o trys ir daugiau keleivių. Bet ir šito neleido. Tai yra Kelių eismo taisyklių pakeitimas, todėl turime gauti ministerijos leidimą.
Buvo atlikti tyrimai, kiek žmonių važiuoja viename automobilyje. 88 proc. važinėja po vieną. Speciali juosta turėtų paskatinti vairuotojus pasiimti kaimyną, giminaitį ar draugą. Manau, žmonės susiviliotų privilegija važiuoti laisvesne juosta ir pasiimtų papildomą keleivį užuot važiavę po vieną.
Susisiekimo ministerija parašė mums atsakymą, kad nėra galimybių nustatyti, kiek keleivių važiuoja automobilyje. Administracinė priežiūra bus praktiškai neįmanoma. Šiuo atveju negelbėtų ir fotoaparatai, nes automobiliu gali važiuoti mažas vaikas, kurio nesimato, gali būti galiniai stiklai užtamsinti arba žmogus tuo metu prisilenkęs. Kiltų daug ginčų.
Įmanoma vienintelė kontrolė, kai stebi gyvas žmogus, šiuo atveju policininkas. Bet jų ir taip trūksta. Jokia technika šiuo atveju nepadės. JAV jeigu pagaus ir suskaičiuos, kad ne tiek važiuoja, tai vairuotojui teks ant kelių klauptis ir maldauti pasigailėjimo. Pas mus, deja, situacija tokia, kad net girti nebijo važinėti.
KAUNAS. Komentuoja miesto savivaldybės Transporto skyrius vedėjas Paulius Keras:
Kaune dar nėra tokių didelių spūsčių, kad reikėtų imtis netradicinių sprendimų. Dar net nesame pasiruošę skirti juostų vien tik visuomeniniam transportui. Gatvėje, kurioje yra tik dvi eismo juostos, vieną atidavus visuomeniniam transportui ir carpool’ui, kiltų didelės spūstys. Jei Kaune tikrai pradės susidaryti neįveikiamos spūstys, tuomet bus galima pradėti galvoti ir apie alternatyvą. Priešingu atveju miestiečiams gali susidaryti įspūdis, kad bėdos kilo dėl įvestos naujovės.
Pats nesu išbandęs tokios juostos, bet esu girdėjęs ne vieną pranešimą šia tema, miestai tikrai džiaugiasi teikiama nauda. Tačiau norint diegti tokią naujovę reikia, kad spūstys mieste būtų didelės. Kaune dar kol kas negalime skųstis didelėmis spūstimis, nes atidarius Vilijampolės tiltą padėtis pasitaisė.
Paskata vežti kaimyną, draugą atsirastų tuomet, kai būtų laimimos bent penkios minutės. Gal viešieji ryšiai paskatintų atsižvelgti į ekonominį motyvą, kai važiuojant bendrai pasidalinamos išlaidos kurui.
KLAIPĖDA. Komentuoja miesto savivaldybės Transporto tarnybos vedėjas Rimantas Mockus:
Bandau įsivaizduoti sau, kaip tai atrodytų Klaipėdoje. Šiuo metu geriau skirti daugiau juostų tik visuomeniniam transportui. Dabar žiūrėkime į Lietuvos realijas. Kas turės prižiūrėti, kad vieni automobiliu važiuojantys vairuotojai nesibrautų į carpool’o juostą? Kiek laiko reikės drausminti ir mokyti? Pirmiausia reikia galvoti apie vairuotojų kultūrą. Jeigu vairuotojas pamatys, kad carpool’o juosta tuščia, jis nestovės spūstyje. Esmė yra ta. Mano vizija būtų daugiau vietos kelyje duoti visuomeniniam transportui. Carpool’as gražiai atrodo, bet tai veiks tik tada, kai pasikeis vairuotojų kultūra.
Ozonas 2009 (22)
